Enseñanza del Español y el cálculo básicoPoblación Nahuat de Cuetzalan Delegación Puebla...

Post on 13-Mar-2020

0 views 0 download

Transcript of Enseñanza del Español y el cálculo básicoPoblación Nahuat de Cuetzalan Delegación Puebla...

Enseñanza del Españoly el cálculo básico

Libro del Adulto

Población Nahuat de Cuetzalan

Delegación Puebla

INSTITUTONACIONAL PARALA EDUCACIÓNDE LOS ADULTOS

Enseñanza del Españoly el cálculo básico

Libro del Adulto

SECRETARÍA DE EDUCACIÓN PÚBLICAINSTITUTO NACIONAL PARA LA EDUCACIÓN DE LOS ADULTOS

Libro del Adulto Enseñanza del Español y el Cálculo BásicoPoblación Nahuat de Cuetzalan, Puebla

Secretaría deEducación PúblicaMiguel Limón Rojas

Dirección General del INEAJosé Antonio Carranza Palacios

Dirección AcadémicaLuz María Castro Mussot

Unidad de producciónde mediosClaudia Giménez Mercado

Delegación estatalMarlit Moreno Álvarez

Desarrollo de contenidosAlfonso G. Hernández ReyesRosalinda Taboada GaytánJuan Alejo Tirado GuzmánHermelindo Salazar OsoyoFlorencio Salgado IsabelEfrén Marcelino MateoAntonio Martínez MéndezPablo Hernández ÁngelesJuan Bonifacio Salvador

Asesoría lingüísticaEliseo ZamoraValentín Peralta

Producción editorialJ. Alberto Rivera Sánchez

Diseño gráficoBlanca C. Macedo MartínezEnrique Flores ZárateJosé Luis Neyra Alvarado

FotografíaLuis Villaseñor Valadez

Cuidado de la ediciónJavier García ManzanoJulio C. Tovar HernándezJuan Antonio Romo Arellano

© 1997 Instituto Nacional para laEducación de los Adultos, INEA.Francisco Márquez # 160,Col. Condesa, México, D. F., C.P. 061401ra. Reimpresión 1999ISBN 968-29-3420-6 (Obra General)

ISBN 968-29-5046-5

Esta obra es propiedad intelectual de suautor y los derechos de publicación hansido legalmente transferidos al INEA.Prohibida su reproducción parcial o totalpor cualquier medio, sin autorizaciónescrita de su legítimo titular de derechos.

INDICE

Lección

Lección

Lección

Lección

Lección

Lección

Lección

3

1

2

3

4

5

6

7

5

23

35

51

65

79

91

Lección 1

Itech in tanamakaloyan motanamakamotakoua uan motapata miak taman.

5

atol

ayat

elot

ilit

olot

okot

atole

ayate

elote

ilite

olote

ocote

Xikchijchiua kemej ajko ixnesi

6

Xikinintajtolti in tajtolmej satepan xikininijkuilo ininixpan uan xikinintemo oksekinuan niman xikininijkuilo tani.

7

Tajtolmej ika "o" uan ika "u"

túneltonel

lunalona

mochomucho

Xikinita in amaixyekauilmej uan xikinintajtolti in tokaymej teyin tatajkoyanijkuiliujtokej uan satepan ininka xikinintalili inintokay in amaixyekauilmej.

8

Oksekin tajtolmej ika tajkuilol u uan o.

suma Lupe

mula Paco

loma muchacha

tuna minuto

suelo todo

palo sueña

uno mucho

malo muchacho

Xikinintajtolti in tajtolmej uan satepan xikininijkuilo ininixpan.

9

se se sekin

sekin tepitsin

Xikinintajtolti in tajtolmej teyin ajko tsaktokej, xikininita in amaixyekauilmej uanxiktali se, sekin, se, miakej, tepitsin oso kan teyi kemej kinamikis; ojpa koyokopauan satepan masuelkopa.

10

un una unos

unas miakej muchospoco

totole

papalote

tamal

tomate

petate

chile

panal

metate

xikinintajtolti in tajtolmej uan satepan xikinin ijkuilo.

11

eloteMaseualtajtolmej koyokopa

Xikinintajtolti in tajtolmej teyin ajko yetokej uan satepan xikininijkuiloinintampa ojojpaka.

12

koyotajtolmej teyin no ika se taaxkatilia

Xiktajtolti in tajkuilmej uan satepan xikijkuilo miakpa in tajtolmej.

13

Tajtolmej teyin tikuij ijkuak teisá titajtanij ox kipiyaj.

Xikinita in tajtolmej teyin tsaktokej ajko, satepan xikinijkuilo kampa kinamikis,kemej yekinika chijchiujtok uan sepa xikininijkuilo tani.

14

Xikinintajtolti in tajtolmej teyin tsaktokej ajko, satepan xikininmajmajxiti teyinyetokej tani, kemej tikitas kinamikis.

15

se uno

ome dos

eyi tres

naui cuatro

makuil cinco

chikuasen seis

chikome siete

chikueyi ocho

chiknaui nueve

majtak diez

Xiktajtolti in tapoualmej maseualkopa uan satepan koyokopa.

16

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

650p
Xiktajtolti in tapoualmej maseualkopa uan satepan koyokopa.

majtaktiose once

majtaktiomome 12 doce

majtaktiomeyi 13 trece

majtaktionaui 14 catorce

kaxtol 15 quince

kaxtolose 16 dieciséis

kaxtolomome 17 diecisiete

kaxtolomeyi 18 dieciocho

kaxtolonaui 19 diecinueve

sempoual 20 veinte

Xiktajtolti in tapoualmej, achtopa maseualkopa uan satepan koyokopa.

17

11

e l o t e1 2 3 4 5

papaya

l i m ó n

m e s a

s a I

p i m i e n t a

t u n a

s o I

m o l i n o

I is tón

Xikininpouili kajkanachi tajkuilmej kipiyaj in tajtolmej uan xikininijkuilo kemejajko ixnesi.

18

Maj tikixmatikan tapoualmej kenimej uan nintokay koyokopa

seis diecinueve

nueve catorce

siete

cero

tres

quince

once

dieciocho

ocho veinte

7 uno trece

8 diez doce

cuatro diecisiete

10 cinco dieciséis

Kuali xikinita in tapoualmej uan xikinamikti kampa kinamikis kemej ajko ixnesi.

19

1

2

3

4

5

9

11

12

13

14

15

16

17

18

19

20

Tapoualmej inintokay

Nahuat Español

Xikinintajtolti in tapoualmej uan satepan xikininijkuilo maseualkopa uankoyokopa taixpan.

20

1234567891011121314151617181920

VOCABULARIO

Atole:

Chal:

Chayote:Chiltepín:

Elote:

Leche:

Lima:

Limón:Listón:

Machete:Mamey:Mesa:

Atol

CH

Tilmaj teyin ika se mopikiijkuak taseseyaChayojChiltekpin

Elot

Teyin kuakoujkonet tayiijkuak tsikitsinKoujtakilot kemej xokot;no ijkon monotsa in teposteyin ika se tatentiaXokot teyin semi xokokPitsauaktasal teyin ika sekimaytia in koskat

MTepostatekiloniKuoujtsapotUapal teyin se kitekitiktiakeman se takua

Metate: MetatMiel: NektiMole: Emol teyin se kikua ijkuak se

iluit kichiuaMolino: Tixkuecholoni

Palma: Kuojxiuit oso kuoujxiuitPapaya: Takilot ijtikostik se kikua

achi tsopekPapel: AmatPasas: TipanouaPastas: Teyin se kikua kemej tapalolPetate: PetatPila: Tepanyeual teyin kipiya atPimienta: Ajuiyak koujtet; mimientaPipian: Ayojuach

Sal: IstatSoya: Kemej etet se kikua uan

kostik

Tela: Tilmaj, tasalTomate: TomatTuna: Itakilo in nojpal, se kikua

21

A

E

L

T

S

P

Lección 2

Itech totalpan mochiua taol uan et

teyin tiknamakaj uan teyin tikmaseuaj

titanamakaj

23

Xikininkaki in uejueyi tajtolmej uan xikininijkuilo maseualkopa.

24

Xiktajtolti in uejueyitajtolmej uan xikijkuilo tanitsin.

25

Yo Namejua El Yejua Ellos

Yejuan Ustedes Nejua Nosotros tejua

Xikinintajtolti in tajtolmej teyin tsaktokej ajko uan satepan xikininmajmaxiti tani.

26

Tú Tejuan

21

23

25

27

29

Xikinintajtolti in tapoualmej, satepan teyin ijkuiliujtok maseualkopa xikepakoyokopa, uan teyin ijkuiliujtok koyokopa xikuepa maseualkopa.

27

30

28

26

24

22

Tapoualmej

veintinueve

26

treinta

24

veintitrés

28

veinticinco

veinticuatro

30

veintiocho

veintiuno

25

veintisiete

22

veintiséis

29

Xikinintejtenkuayti in tapoualmej kemej kuali kinamikis, ijkón kemej ixnesi ajko.

28

23

27

veintidos

21

d

5

78

10

12

Xikinintajtolti in uejueyi tajtolmej uan xikinijkuilo itampa;uan satepan xikijkuilo tani in tajtolmeji teyin chajkuiliujtokej.

29

1234

9

11

f V d

Nikan xikininijkuilo in tajtolmej teyin tiuelik ika d,v uan f.

30

xikininchijchiua in tapoualmej kemej motojtoka.

31

Xikijkuilo in koyotajtol teyin tiuelik.

32

VOCABULARIO

Dale:Dedo:Diente:Dime:Duda:Duelo:Duende:

Estafa:Eva:

Faena:Falso:Familia:Fidel:Fiel:Filo:Fío:

Foto:

Lado:

XikmakaMajpilTantiXinechiluiTeyin amo se kimatiNetekipacholisMasaka, ixmamata

TachtekilisItokay aksa siuat

Ijkuak titekitij itech toxolalAmo yekchijchiujtokSenchanchiuanijItokay aksa takatYektikTenejIjkuak teisa niknamaka uansatepan nechixtauiliajAmaixyekauil teyin semoyekauilnextia

Nuevo:

Olfato:

Pide:

Suave:

Todo:

Nakastan

M

Modo: Keniuj, keniuj iujkitik

Uva:

Vale:Valía:Vano:Vaso:Vela:

Vena:Veneno:Vida:Vista:

IpatiujIpatiuj katkaAmo yoloj, nenkaj sajTeskaatiloniTeyin tikxotaltiaj kemantikpiyaj se iluit tokalijtik osoteyisa chiualisTaluatTapajuiloniNemilisTachialis

33

F

E

L

D N

Yankuik, yonkuik

O

Tajnekuilis

P

Tajtani

sYemanik, emanik

Nochi

U

Kuamekatakilot teyin se kikua

V

Lección 3

Teresa takoua ne tanamakaloyan

35

Xikinintajtolti in tajtolmej uan satepan xikininijkuilo sejsepa, niman noxikinijkuilo maseualkopa.

36

Oksekin Koyotajtolmej

Keniuj se tajtani teisa

Xikinintajtolti in netajtanilmej uan satepan xikininijkuilo tani.

37

Xiktajtolti maseualtajtolkopa uan xikininmajmajxiti in uejueyi tajtolmej.

38

Xikinintajtolti in uejueyitajtolmej uan satepan xikininmajmajxiti ika tajtolmejteyin tsaktokej ajko.

39

40

Xikininnankili in netajtanilmej ika si no iniuan in momaikniuan.

cántaro

pan

xile

papa

tsikuas

kosolin

tsotsokol

komit

chikiuit

totolos

árboles

papas

cántaros

chikiujmej

komej

tsotsokolmej

kosolimej

tsikuasmej

Xikinintajtolti in tajtolmej uan satepan xiknajnamikti kampa kuali kinamikis kemejajko ixnesi.

41

panes

metates

xiles

metate

totole

árbol

Xikmajmajxiti in tapoualmej kemej motojtokaj.

42

Nikpiya naui piomej uan eyi totolimej

dos + tres =

Tienes cuatro vacas y cuatro toros

+ 4 =

cuatro +

Xikinintajtolti in tajtolmej uan satepan xikemaoua in tapoualmej.

43

4 + 3 = 7

cuatro + tres = siete

Nikpiya ome elot uan eyi elot

2 + 3 =

= ocho

Xikininchijchiua in netapoualmej.

44

Escriba y lea el resultado

Escriba y lea el resultado

más

Xikininchijchiua in netapoualmej.

45

igual a

8

Ahora vamos a sumar únicamente connúmeros

46

más

igual

cuatrounocinco

Xikininchijchiua in netapoualmej.

47

Xikijkuilo in koyotajtol teyin tiuelik.

48

VOCABULARIO

Caliente:Cama:Caminante:Caro:Casa:Cáscara:Come:Contar:Cuentas:Cuento:Cura:

TotonikTapechOjtokakej, ojnenkejPatiyojKaliEuatTakuaTapoualisNepoualmejSanilTapajtia

Lago:Lorena:Loreto:Loro:

Quelite:Quema:Quiero:

Kampa ueyat tektokItokay se siuatSiuatokayitTotot xoxoktik

KilitTetatiaNikneki

Galope:Gana:Gato:Gente:Golpe:Cota:Gusano:Gusto:

TatsikuinalisTataniMistonTakayotNemaalisTachalanIjkochinTauelilis, tauelitalis

Teresa: Itokay se siautTira: KitamotaToca: Tatsotsona, kimatokaToro: Kuakouej

Kilo:Kiosko:

Tamachiuj Vacuna:Kampa se tamauisoua Vago:

Tatsoponilis, pajtiNenkeskej, nenkej

49

C L

Q

G

T

VK

Lección 4

- Tanesik tataj,

kani tiouj

- Niouj ne

- Buenos días señor,

¿a dónde va?

tanamakaloyannikinamakati ayojmej,et uan kakauat.

- Voy al mercadoa vender calabazas,frijol y cacahuates.

51

Keniuj timotajpaloskej

buenos días tiotakj

buenas noches tanesik

buenas tardes tayouaj

Xiktajtolti teyin ijkuiliujtok, satepan xikintenamikti niman xikinijkuilo tanitsin,maseualkopa uan koyokopa.

52

Keniuj timotajpalouaj

B

Xikinintajtolti in tajtolmej, xikmajxiti kampa poliui uan satepan xikininkepakoyokopa oso maseualkopa kemej kinamikis.

53

R

1- Ese camino va al mercado

2.- Este señor compra papas

3.- Aquel frijol está caro

4.- Allá el maíz está barato

Xikininijkuilo in uejueyitajtolmej uan satepan xikijkuilo tani teyin tikmatik.

54

Español Nahuat

Xikinintajtolti in tajtolmej, xikmajxiti kampa poliui uan xiktajtolpatamaseualkopa.

55

Akoni uan toni ika titajtojtokej

estos esos aquellos

estas esas aquellas

Xikinintajtolti in ta jtolmej teyin tsaktokej ajko uan satepan xikininijkuilo tonikampa achi kinamikis.

56

Ejercicios

estas

aquellos

allá

estas

arriba

árboles

pollos

comales

burro

casas

naranjas

canastas

camino

gallinas

Xikinintajtolti in tajtolmej uan xikchiua kemej ajko ixnesi.

57

ese

aquellas

esas

aquel

esos

estos

1.-Nikpiya miak talkamoj2.-Onkak tepitsin kilit3.- Amo onkak tomin4.- Kan teyi cajfen

5.-Tikpiya tepitsin taol6.-Nikpiya miak et

Xiktajtolti in amaix uan xikininmajmaxiti kampa poliui.

58

Xikininmajmajxiti nejin tapoualmej.

59

María kipiya makuil piomej uan kinamakakeyi kanachi mokauak.

Xiktajtolti nejín netapoualmej uan satepan xikininchijchiua in netapoualmejtatsinkixtilis.

60

Xikchijchiua in netapoualmej kemej achto tikchijchiuj.

61

Xikijkuilo in koyotajtol teyin tiuelik.

62

Xikijkuilo in koyotajtol teyin tiuelik.

63

Lección 5

Tejuan timaseualmej timopajtiyaj ikaxiujpajmej uan kemansa ika koyopajti.

65

xiujpajmej

maltantsin

xomet

nexokolilpan

mansaniya

epasot

mouijxiuit

omekilit

uchin

talanat

nekaxanil

Toni kipajtiaj

la temperatura

la disentería

las heridas

el baño

la alferencia

las lombrices

el dolor

los golpes

el mal aire

el susto

Xikinintajtolti uan xikchiua kemej mota.

66

Xikininijkuilo oksepa in uejueyitajtolmej inintajtampa.

67

Tajtolmej ika in: la, las, los, el

yekatsol

tsontekomat

metsmej

nenepil

yolot

tantimej

tenoj

tsonti

ajkol

poxti

los dientes

el cabello

la boca

el hombro

la cabeza

la nariz

el estómago

la lengua

los pies

el corazónXikinintajtolti uan satepan xikin nanamikti.

68

el pecho nakasmej

los ojos tajkoyan

las rodillas ikxipilmej

los dedos de la mano kesti

la cintura metsmej

la mano tankuayit

las orejas ixtololomej

la pierna yolix

los dedos del pie majpilmej

los pies mayit

69

Xikijkuilo inintokay in tonakayo koyokopa

70

arriba

abajo

junto

adelante

atrás

cerca

taikan

taixpan

achka

ikespan

tani

ajko

Xikinintajtolti in tajtolmej. Xikininajnamikti kampa kinamikis satepanxikininijkuilo tani

71

pastillas xiujpaj calentura xomet

uichin tapajtijkej doctor niño

Xikinintajtolti in uejueyitajtolmej uan xikinimajxti ika in tajtolmej teyinyetokej ajko

72

medicina epazote manzanillacabeza curandero

pie enfermomal aire

maltantsin

Xikinintajtolti in uejueyitajtolmej uan xikininmajxiti ika in tajtolmej teyinyetokej ajko

73

Efrén no trabaja

Me duele mi hombro

Braulio tiene fiebre

Me curo con alumbre

Me pegué en la frente

El niño tiene frío

Francisca no come bien

El perro ladra

Me duele mi brazo

Pedro es curandero

Xikinintajtolti chikauak uan xikininijkuilo sepa inin tampa.

74

Xikinintajtolti in tajtolmej, xikinimpoua in tajkuilmej uan xikmajxiti teyin poliui.

1. la c a b e z a

2. e l c o r a z ó n

3. l o s d i e n t e s

4. el ojo

5. eI l i m ó n

75

Xikininchijchiua in netapoualmej

76

Xikininmaxiti in tapoualmej uan xikininchijchiua in netapoualmej

77

Xikijkuilo in koyotajtol teyin tiuelik

78

Lección 6

Organización de la comunidad

79

Netajtanilmej

¿Qué es una organización?

¿Cómo se hace una organización?

¿Qué organizaciones conoce?

Xikintajtolti nejín tajtolmej uan satepan xikininankili teyin mitstajtaniajmaseualkopa.

80

Nechikolis itech noxolal

Xikijkuilo maseualkopa keniuj mochiua in nechikolis itech moxolal.

81

Nosotros nos reunimos

Ellos no asisten

Vas a la reunión

El coopera

Voy a la faena

Xiktajtolti in amaix, xikijkuilo koyokopa uan maseualkopa.

82

Ellos se reunieron Intajkuilouanij

Yo no asistí Yejuanmonechikojkej

El secretario Nej amo niajka

Nosotros cooperamos Tej titayoleuak

Tú invitaste Tejuan titapaleuijkej

Xiktajtolti in amaix uan xikinintenamikti kampa nochi iujki tajtos.

83

Xiktajtolti in amaix uan xikmajxiti kampa poliui.

84

Tajtolmej teyin kitenextia toni kichiua

Xikinintajtolti in uejueyitajlolmej uan satepan xikininijkuilo tani.

85

Xikininmajmaxiti nejin tapoualmej.

86

Ijkuak titapouaj tikchijchiuaj in netapoualmej.

4015

2512

5643

1117

1821

3523

2431

2045

7821

1861

7046

7720

Xikininchijchiua nejín netapoualmej

87

Xikininchiua in netapoualmej.

88

Xikininijkuilo in koyotajtol teyin tiuelik.

89

Lección 7

La asamblea.

91

Xiktajtolti teyin ajko ijkuiliujtok uan satepan xiknankili teyin mitstajtaniamaseualkopa.

92

Xiktajtolti in amaix uan xikijkuilo tatampa.

93

Xikamaixtajtolti in tajtolmej teyin tsaktokej ajko uan satepan xikinijkuilo kampakinamikis itech tajkuilolis teyin yetok tani.

94

La comunidadmejorará

La reunión es corta

La reunión del puebloes buena

La asamblea esaburrida

El lugar de la reuniónestá limpio

La comunidadempeorará

La casa donde nosreunimos es grande

La gente en lareunión es calmada

La asambleaes importante

La reunión del puebloes mala

La reunión es larga El lugar de la reuniónestá sucio

La gente participaen la reunión

La casa donde nosreunimos es chica

Xikamaixtajtolti uan xikinixnajnamikti kenamej amo moyekixnamikij ijkón kemejchijchuiujtok.

95

Xikita kuali in tajtolmej teyin ajko yetokej uan satepan ininka xikinchijchiuauejueyitajtolmej kemej ajko mota.

96

Juan tieneuna flauta

Itech noxolal amosemi takauani

Blas cobra el flete

El establo de tablaes durable

Anacleto kipiyaika motamimachtis

Juan kipiya seitapits

Flavio comprótablón para su tablero

Clara kikouakclavos uan cloro

Clemente hablaen la asamblea

En mi pueblo el climaes templado

Blas teixtaualtiain tamamalis

Flavio kikouaktilauak uapal teyineski itablero

Clara compróclavos y cloro

La obligación deAnacleto es concluirsu estudio

In kuakouejtsakualoniuejkaua komojkónuapal

Clemente semitajt a itech innechikolis

Kuali xikita in teyin ajko ijkuiliujtok uan satepan xiktenamikti kampa tikitas no ijkuikijtoa.

97

Xiktajtolti in amaix uan xiknankili teyin mitstajtania.

98

250

260

270

280

290

300

261

272

283

294

259

269

299

Xikinijkuilo in tapoualmej kemej motojtokaj.

99

Xikininchijchiua in netapoualmej.

100

Xikininchiua in sekin netapoualmej.

101

Xikijkuilo in koyotajtol teyin tiuelik.

102

Este Libro Enseñanza del Español y el Cálculo Básico,libro del Adulto Población Nahuat de Cuetzalan, seterminó de imprimir en los talleres de Imprenta Ajusco,S.A. de C. V., José Ma. Agreda y Sánchez No. 223,Col. Tránsito, México, D.F. en mayo de 1999.Se tiraron 1240 ejemplares.

Secretaría de Educación Pública

El INEA EDITÓ ESTE LIBRO

PARA SU DISTRIBUCIÓN GRATUITA

EN APOYO A LA EDUCACIÓN DE LOS ADULTOS